Pasitikrinkite, ar jums priklauso ši kone 600 eurų siekianti išmoka, daugelis apie tai net nežino

Tokiems žmonėms siūlomos valstybės išmokos, tačiau dažnu atveju jos nesiekia net minimalių pragyvenimo normų. Žmonės su negalia gali gauti ne tik šalpos negalios pensiją, bet ir tam tikras kompensacijas. Taip pat jiems teikiama pagalba įsidarbinti, o darbo vietos gali būti pritaikytos pagal individualius poreikius. 

Tačiau, kaip pastebi Skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė, visos šios priemonės – dar nepakankamos. Anot jos, kai kurie žmonės šalyje vis dar gyvena iš 250 eurų per mėnesį, o tai – akivaizdus skurdas. Ir tokių žmonių su negalia Lietuvoje tikrai ne vienetai.

Kokia išmoka priklauso ir kas ją gauna

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, šalpos pensijos skirtos užtikrinti bent minimalias pajamas tiems, kurie dėl sveikatos ar kitų priežasčių negali gauti įprastos socialinio draudimo pensijos. 

Pensija taip pat skiriama, kai žmogus turi socialinio draudimo stažą, tačiau išmokos suma – mažesnė nei šalpos pensija.

Kaip paaiškino „Sodros“ atstovė Jonaistė Jusionytė, šalpos negalios pensija priklauso tiems, kurių darbingumas, nuo 45 iki 100 proc., arba kuriems nustatyta lengva, vidutinė ar sunki negalia. Svarbu tai, kad pensijos dydis priklauso nuo to, kada asmuo neteko darbingumo ar iki 24 metų, ar vėliau.

Pensija nėra skiriama automatiškai, žmogus turi pats kreiptis į „Sodrą“. Jei prašymas pateikiamas pavėluotai, išmokos gali būti išmokėtos tik už paskutinius 12 mėnesių.

Pagal balandžio mėnesio duomenis, šalpos negalios pensiją Lietuvoje gauna 51 319 asmenų. Vidutinė išmokos suma – 378,32 euro. Didžiausią – 558 eurų – pensiją gauna 682 žmonės, kurie 100 proc. darbingumo neteko dar būdami iki 24 metų. Mažiausią – 248 eurus – gauna 4 814 žmonių, kurių darbingumas sumažėjo po 24 metų.

Darbo galimybės ir su sunkia negalia

Nepaisant to, kad 248 eurai yra itin menka suma mėnesiui, SADM primena, jog ją gaunantis žmogus gali dirbti. Šalpos pensija nuo uždarbio nepriklauso, ji nemokama tik tuomet, jei asmuo peržengia tam tikras ribas, kurios šiuo atveju netaikomos.

Anot ministerijos, ribų dėl to, kokia negalia leidžia ar neleidžia dirbti – nėra. Svarbiausia, ar žmogui sudaromos tinkamos sąlygos. 

Pavyzdžiui, vieni gali atlikti labai paprastas užduotis, kaip dėžučių rūšiavimas ar pakavimas, kiti – dirbti protinį darbą, net naudodamiesi kompiuteriu akimis. Ar žmogus gali atlikti konkretų darbą, sprendžia gydytojų konsultacinės komisijos.

Pensijų didinimas – kas jau pasikeitė

SADM primena, kad šiemet šalpos negalios pensijos padidėjo 51–165,08 euro. Pokytis įvyko dėl padidintos bazės, nuo šiol ji siekia 248 eurus. Būtent nuo šio dydžio skaičiuojamos visos šalpos pensijos.

Ši bazė susieta su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), kuris atspindi infliacijos, vartojimo struktūros ir kainų pokyčius. Tai reiškia, kad valstybė siekia išlaikyti šių išmokų perkamąją galią.

Taip pat numatyta keisti visų socialinių išmokų indeksavimo tvarką, kad jos būtų perskaičiuojamos atsižvelgiant ne tik į kainų pokyčius, bet ir į vidutinį darbo užmokestį.

540,8 euro kompensacija – kas ją gali gauti

Asmenims, kuriems reikia kito žmogaus pagalbos ar slaugos, gali būti skiriama papildoma individualios pagalbos kompensacija. Tai nėra vienkartinė išmoka – ji mokama kiekvieną mėnesį.

Šios kompensacijos dydis priklauso nuo nustatyto pagalbos lygio:

• pirmo lygio pagalba – 540,8 euro per mėnesį,
• antro lygio – 395,2 euro,
• trečio lygio – 228,8 euro,
• ketvirto lygio – 124,8 euro.

Kompensacijos dydžiai skaičiuojami nuo tikslinių kompensacijų bazės, kuri 2024 metais siekia 208 eurus. Nustatant poreikį, žmogų įvertina Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, o tuomet jau reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių.

Darbo rinka – ką siūlo Užimtumo tarnyba ir valstybė

Jei žmogus su negalia nori dirbti, jis gali kreiptis į Užimtumo tarnybą. Ten padedama ne tik susitvarkyti dokumentus, bet ir paaiškinamos darbo sąlygos, taisyklės, padedama suprasti pareigas.

Darbdaviui, kuris įdarbina asmenį su negalia, gali būti skiriama subsidija darbo užmokesčiui, tai kompensuoja dalį išlaidų, taip skatinant įdarbinti socialiai pažeidžiamus asmenis. 

Taip pat, jei kyla grėsmė, kad žmogus neteks darbo dėl konfliktų ar diskriminacijos – Užimtumo tarnyba siūlo lydimąją pagalbą, tarpininkauja, padeda spręsti problemas, suteikia konsultacijas.

Jei darbo vietoje reikia asistento – darbdaviui gali būti skiriama subsidija šio asistento išlaidoms. Be to, jeigu žmogus dėl negalios negali naudotis įprasta įranga, jam gali būti suteikta subsidija darbo vietos pritaikymui. 

Ji apima viską, nuo specialių kėdžių ar stalų iki įėjimo pritaikymo ar prieigos prie poilsio patalpų. Tie, kurie siekia įgyti naują kvalifikaciją ar persikvalifikuoti, gali dalyvauti profesinio mokymo ar reabilitacijos programose. 

Tokiu atveju mokama stipendija, padengiamos apgyvendinimo, kelionių ar sveikatos tikrinimo išlaidos. Tokia parama ypač svarbi tiems, kuriems dėl sveikatos nebeįmanoma grįžti į ankstesnį darbą.