Prisijunkite
Praėjusią savaitę Vyriausybės sprendimas dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pokyčių sulaukė aktyvių diskusijų. Nuo šiol įvairių rūšių pajamos, darbo, individualios veiklos ar turto pardavimo, bus sumuojamos ir apmokestinamos bendru tarifu.
Tai reiškia, kad pavienis, tačiau didesnį pelną atnešęs sandoris, pavyzdžiui, būsto pardavimas, gali žmogų perkelti į aukščiausią mokesčių tarifą. Toks sprendimas, pasak verslo atstovų, gali paskatinti gyventojus ieškoti būdų, kaip išvengti didelių mokesčių.
Neoficialios schemos, grynieji pinigai ar fiktyvūs sandoriai – tai realūs pavojai, su kuriais susiduria tiek valstybė, tiek sąžiningi mokesčių mokėtojai.
Valstybė, savo ruožtu, žada griežčiau stebėti tokius atvejus ir taikyti sankcijas, tačiau ar to pakaks – lieka atviras klausimas. Gyventojai nori ne tik aiškių taisyklių, bet ir teisingumo.
Verslo kritika: „Kodėl stumiame žmones į šešėlį?“
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis nevyniojo žodžių į vatą, jo teigimu, nauji GPM principai sukels grandininę reakciją. Jei žmogus, parduodantis būstą ir gaunantis 100 tūkst. eurų pelno, turės sumokėti 32 tūkst. eurų mokesčių, daugelis ieškos būdų, kaip šių išlaidų išvengti.
Pasak verslininko, tai paskatins atsiskaitymus grynaisiais, dalinius sandorius ar net pirkimo-pardavimo kainos slėpimą. Jo teigimu, gyventojai nėra kvaili ir jie supranta, kaip veikia sistema, ir ras būdų ją apeiti, jei tai atrodys ekonomiškai naudingiau nei atvirai sumokėti mokesčius.
Grynųjų ribojimai: teorija ir praktika
Nuo 2022 metų galioja taisyklė, kad atsiskaitymai grynaisiais negali viršyti 5 tūkstančių eurų. Tai turėtų sumažinti šešėlinių sandorių mastą, tačiau praktikoje VMI jau fiksavo šimtus pažeidimų. Tokiais atvejais baudžiamos abi sandorio šalys ir pirkėjas, ir pardavėjas.
Yra numatytos išimtys, pavyzdžiui, kai neveikia bankinės sistemos ar nėra interneto ryšio, tačiau jos negali būti piktnaudžiaujamos. Taip pat sandorius viršijant šią ribą privaloma deklaruoti.
Kada visgi GPM mokėti nereikia?
VMI primena, kad mokesčių lengvatos galioja, jei būstas išlaikytas ilgiau nei 10 metų, jei jame gyventa bent 2 metus iki pardavimo arba jei pajamos per metus panaudojamos naujam būstui įsigyti. Visgi yra ir tokių atvejų, kai gyventojai sąmoningai deklaruoja mažesnes sandorių sumas.
Tai trumpalaikė nauda, kurią vėliau „atpinga“ pirkėjui – jam tenka sumokėti didesnius mokesčius, kai vėliau tą turtą bando parduoti.
Kas pasikeis įsigaliojus GPM reformai?
Pagrindinis pokytis yra visų rūšių pajamų sumavimas. Nebebus svarbu, iš kur atėjo pajamos – svarbu tik tai, kiek jų bendrai gauta per metus.
Iki 27,6 tūkst. eurų pajamos bus apmokestinamos mažesniu tarifu, tačiau perkopus šią ribą, tarifas didės iki 20 proc., o viršijus 6,9 tūkst. eurų per mėnesį, taikomas 32 proc. tarifas.
Tai gali smarkiai paveikti net tuos gyventojus, kuriems papildomos pajamos nėra nuolatinės – vienkartinis sandoris gali perkelti į aukštesnę mokesčių grupę.
Pasitikėjimo klausimas: ar sistema veikia visiems vienodai?
Vienas didžiausių iššūkių yra ne tik surinkti mokesčius, bet ir užtikrinti, kad visi juos mokėtų sąžiningai. Jei taisyklės tampa per griežtos ar per painios, dalis gyventojų pasirinks jas ignoruoti. O tada kenčia tie, kurie nori būti sąžiningi.
Skirtingų šaltinių pajamų apmokestinimas vienodai nėra savaime blogas sprendimas, tačiau jam reikia aiškumo, informavimo ir pereinamojo laikotarpio. Kitaip galima sulaukti ne mokesčių augimo, o dar didesnio šešėlio.
Valstybei reikia balansų. Per griežti sprendimai atima norą bendradarbiauti, per švelnūs ir nepadeda biudžetui. Aiški, proporcinga sistema – raktas į gyventojų pasitikėjimą. Galiausiai, mokesčių surinkimo efektyvumas priklauso ne tik nuo įstatymų, bet ir nuo to, kiek žmonės tiki, kad jie veikia teisingai.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti