Prisijunkite
Mokesčių reforma jau įžengė į Seimą, o jos epicentre yra pajamų apmokestinimo sistema. Nors valdžia kalba apie teisingesnę sistemą, kurioje visų pajamų rūšys būtų vertinamos vienodai, viena grupė lieka nuošalyje – pensininkai. Ir tai kelia vis daugiau klausimų.
Valdantieji siekia užkamšyti valstybės biudžeto skyles bei padidinti finansavimą gynybai. Pasak Finansų ministerijos, siūlomi pakeitimai leis ne tik surinkti daugiau lėšų, bet ir kurti tvaresnę, socialiai teisingesnę sistemą.
Pagrindinis įrankis yra Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimai, kurie padidintų mokesčių progresyvumą. Tai reiškia, kad kuo daugiau uždirbi, tuo didesnį procentą turi sumokėti.
Viskas skamba logiškai, kol nepažvelgiama į tam tikras išimtis. Nors valdžia nori apmokestinti visas pajamas, nepriklausomai nuo jų šaltinio, viena grupė atrodo neliečiama – pensininkai. Ir ne tik tie, kurie gauna mažas senatvės pensijas, bet ir tie, kurie kas mėnesį susižeria po daugiau nei tūkstantį eurų.
Kodėl pensijos neliečiamos, nors kitose šalyse jos apmokestinamos?
Europos Sąjungos kontekste Lietuva išsiskiria. Pavyzdžiui, Latvijoje, jeigu pensija viršija tūkstantį eurų per mėnesį, ji apmokestinama 25,5 proc. GPM tarifu. Taigi, latvis su 1 500 eurų pensija, sumokėjęs mokesčius, gauna mažiau nei nurodyta suma.
Lietuvoje, pasak „Sodros“, yra apie 46 tūkst. pensininkų, gaunančių daugiau nei 1 000 eurų. Jeigu jie gyventų Latvijoje – mokėtų mokesčius. Bet Lietuvoje jų niekas net nesvarsto paliesti, nors kalbama apie visuotinio teisingumo principą.
Seimo narys Raimondas Kuodis aiškina, kad pensijos yra žmonių santaupos. Esą jos jau kartą buvo apmokestintos, kai žmonės dirbo ir mokėjo mokesčius. Tačiau tai tik iš dalies tiesa.
Iki 2019 metų pensijų įmokas daugiausiai mokėjo darbdaviai, o darbuotojams jos net nebuvo traktuojamos kaip apmokestinamos pajamos. Todėl teigti, kad pensijos yra šventos, jau kartą apmokestintos lėšos – būtų netikslu.
Valstybinės pensijos – premijos be įmokų
Dar ryškesnis nesuderinamumas atsiranda žiūrint į valstybines pensijas. Teisėjai, pareigūnai, kariai, visa eilė profesijų gauna papildomas pensijas, už kurias niekas niekada nemokėjo nei centų įmokų. Tai tiesiog papildomos išmokos iš valstybės biudžeto, kitaip sakant – mokesčių mokėtojų pinigai.
Pavyzdžiui, Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2024 metais teisėjų valstybinė pensija siekė 1 285 eurus per mėnesį. Tai nėra santaupos. Tai premija iš biudžeto, už kurią visi kiti moka, o gavėjai GPM nemoka nė cento.
Valstybės institucijos, atrodo, nenori apie tai kalbėti. Finansų ministerija, kuri yra pagrindinė mokesčių reformos iniciatorė, į klausimą apie valstybinių pensijų apmokestinimą atsakymų nepateikė. Tuo metu
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tik pabrėžia, kad pensijos dažniausiai neapmokestinamos, nes laikomos socialine apsauga. Vis dėlto toji apsauga nebūtinai turi būti lygi privilegijai.
Kiek tai kainuoja valstybei ir ar verta tylėti?
Šiuo metu Lietuvoje pensinio pobūdžio išmokas gauna per 86 tūkst. žmonių. Kiek iš jų valstybinių pensijų gavėjai, kurių pajamos siekia ar viršija tūkstantį eurų, nėra aišku, bet tai tikrai nėra nereikšminga suma.
Ministerijos teigia, kad pensijos nesiekia apmokestinimo ribų. Bet kas nutiks, kai vidutinė pensija Lietuvoje artės prie 1 200 ar 1 500 eurų? Ar bus ryžtasi apie tai kalbėti, ar pensininkų balsas liks politiškai neliečiamas?
Kol kas atrodo, kad norint surinkti papildomas lėšas, vėl pasirenkami tie, kurie dirba, kurie samdo, kurie investuoja. O privilegijos, dažnai net be jokių įmokų, lieka neliečiamos. Ir tai prieštarauja visoms deklaruojamoms „teisingesnio“ apmokestinimo vertybėms.
Tad klausimas lieka atviras, ar teisingesnė sistema tikrai apima visus? Ar tiesiog kai kurie gyventojai jau seniai yra virš įstatymo, net jei jų pajamos gaunamos iš visų kitų sumokėtų mokesčių?
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti