Seimas imasi pokyčių, kurie patiks daugeliui: siekia pažaboti beprotišką kainų augimą, priimti svarbūs pakeitimai

Atsakymų į šiuos klausimus ieško ne tik vartotojai, bet ir politikai. Sparčiai augant infliacijai ir visuomenėje didėjant susirūpinimui dėl pragyvenimo išlaidų, Seimas ėmėsi konkrečių veiksmų. 

Naujausi sprendimai numato aiškų būtiniausių prekių ir paslaugų kainų pokyčių stebėjimo mechanizmą, kuris, kaip tikimasi, padės užtikrinti tiek skaidrumą, tiek efektyvų reagavimą į rinkos iššūkius.

Seimas patvirtino naują kainų stebėsenos modelį

Ketvirtadienį Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis įteisintas būtinosiomis laikomų prekių ir paslaugų kainų pokyčių stebėjimo mechanizmas. 

Už šias Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Jekaterinos Rojakos inicijuotas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas balsavo 81 parlamentaras, prieš buvo 4, o dar 23 susilaikė.

Naujosios pataisos įsigalios, kai tik jas pasirašys Prezidentas ir jos bus paskelbtos. Nuo to momento pradės veikti nauja kainų analizės ir vertinimo tvarka.

Ką reiškia „būtiniausios prekės ir paslaugos“?

Įstatyme įvedama nauja sąvoka – būtinosios prekės ir paslaugos. Tai minimaliai namų ūkio egzistencijai būtini maisto produktai, ne maisto prekės bei paslaugos. Kitaip tariant, tai tai, be ko kasdienis gyvenimas būtų sudėtingas ar neįmanomas – pagrindiniai maisto produktai, higienos priemonės, būtiniausios paslaugos.

Ekonomikos ir inovacijų ministras kartu su Valstybės duomenų agentūra turės parengti ir patvirtinti šių prekių ir paslaugų sąrašą bei stebėsenos tvarką, pagal kurią duomenys bus renkami ir analizuojami.

Kas stebės kainas ir kaip tai bus daroma?

Valstybės duomenų agentūra įpareigota kiekvieną mėnesį rinkti ir skelbti statistinę informaciją apie būtiniausių prekių bei paslaugų kainų pokyčius. Šie duomenys bus viešai pateikiami oficialiosios statistikos portale.

Be to, pokyčius analizuos ir išvadas dėl kainų stabilumo Vyriausybei teiks specialiai paskirta institucija arba įstaiga. Ji turės įvertinti, kas lėmė kainų svyravimus, ar tai buvo sezoniškumas, žaliavų kainų šuoliai, logistikos trikdžiai, ar galbūt nepagrįstas tiekėjų sprendimas.

Kokie lūkesčiai iš naujos tvarkos?

Pataisas pristatydama Seimo narė Jekaterina Rojaka pabrėžė, kad naujasis stebėsenos mechanizmas yra reikalingas ne tik kaip ekonomikos kontrolės priemonė, bet ir kaip priemonė sustiprinti vartotojų apsaugą. 

Pasak jos, pasiūlytas įrankis leis institucijoms greičiau reaguoti į atsirandančius iššūkius ir padės laiku juos suvaldyti.

Taip pat tikimasi, kad tai paskatins ir daugiau skaidrumo rinkoje, tiek tiekėjų, tiek prekybininkų elgsenoje. Nuolatinė kainų stebėsena turėtų veikti kaip prevencinė priemonė nuo galimo piktnaudžiavimo ir skatinti atsakingą kainų formavimą.

Gyventojams – daugiau aiškumo

Nors pats įstatymas kainų nedidins ir nemažins, jis turėtų padėti aiškiau suprasti, kaip šie pokyčiai vyksta. Tiek gyventojai, tiek sprendimų priėmėjai galės pasikliauti tikslesne statistika ir realiais duomenimis, o ne vien subjektyviu pojūčiu ar fragmentine informacija.

Šis įstatymas yra dar vienas žingsnis stiprinant viešąją politiką infliacijos kontekste, kai kiekvienas centas tampa vis reikšmingesnis. O ar jis pateisins lūkesčius – parodys artimiausi mėnesiai.