Rusijos puolimas artėja prie lūžio taško: Maskva pasiryžusi viskam, ar Zelenskis liks vienas prieš Kremlių?

Analitikai mano, kad Kremlius nori pasiekti kuo daugiau teritorinių rezultatų dar prieš galimą ugnies nutraukimą. Ukraina tuo metu siekia pristabdyti puolimą ir padaryti Rusijai kuo daugiau nuostolių, kad sustiprintų savo derybines pozicijas ateityje.

Rytinėje dalyje didžiausias rusų tikslas yra Pokrovskas. Tai logistikos centras, kurio užėmimas leistų Maskvai gerokai sustiprinti kontrolę Donecko srityje. Mūšiai jau priartėjo prie Dniepropetrovsko ribų, o tai kelia pavojų dar vienam Ukrainos regionui.

Norėdami išlaikyti šias linijas, ukrainiečiai stiprina veiklą Sumuose. Ten jie bando stabdyti rusų galimybes permesti papildomas pajėgas į rytus. Istorikas Serhijus Radčenka teigia, kad geriausias Ukrainos scenarijus būtų sustabdyti puolimą Donbase, nes tai leistų palankesnėmis sąlygomis pradėti taikos derybas rudenį.

Tuo tarpu prezidentas Zelenskis laukia konkrečių žingsnių iš Donaldo Trumpo dėl naujų sankcijų Rusijai. JAV jau stabdo kai kurias ginkluotės siuntas, motyvuodamos savo atsargų mažėjimu. 

Europoje taip pat aptariama idėja kurti atgrasymo jėgą, galinčią įsikišti, jei NATO narystė bus vilkinama.

Sumų sritis – ištvermės frontas

Sumų apylinkėse Rusija aktyvino atakas: bombardavimus, FPV dronų smūgius, pėstininkų puolimus. Taip siekiama išsekinti Ukrainos pajėgas ir neleisti joms stiprinti rytų fronto. Ukraina savo ruožtu rengė operacijas ir Kurso srityje, kad išlaikytų rusų pajėgas užimtas.

Tačiau tokia taktika kelia klausimų: kai kurie karininkai kalba apie per didelius nuostolius, o Rusijos kariuomenė vietomis įsiveržė iki 5–7 kilometrų į Ukrainos teritoriją. 

Nepaisant to, apie 10 tūkst. rusų karių yra įstrigę Gluškovo apylinkėse, kur dar veikia nedidelis ukrainiečių būrys.

Pokrovskas – esminė mūšio vieta

Donbase priešprieša pasiekė didžiausią intensyvumą. Rusai stengiasi ne pulti Pokrovską tiesiogiai, bet jį apsupti. Tokiu būdu jiems atsirastų galimybė veržtis toliau į Dniepropetrovską. Tai kelia grėsmę Ukrainos moralei ir sustiprintų Kremliaus pozicijas būsimose derybose.

Tuo pačiu Ukraina kenčia nuo ginklų trūkumo. Kariai pabrėžia, kad dabar svarbiausia išlaikyti jau turimas pozicijas, o ne pradėti plataus masto puolimus. O. Machrynskis iš „Vilkų Da Vinčio“ dalinio teigia, kad frontas per ilgas, o karių bei amunicijos yra gerokai per mažai.

Dėl rusų dronų kontrolės net įprasta logistika tampa rizikinga. Kariai rotuojami rečiau, aprūpinimas vyksta dronais, o priešas laukia palankios progos politiniam laimėjimui. Komandiruojamasis A. Nazarenka aiškina, kad rusai ne ieško staigaus lūžio, o ruošiasi deryboms iš stipresnių pozicijų.

Trumpo žodis – neaiškus

Ukraina viliasi, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicija netaps trukdžiu. Zelenskis tikisi ne tik politinės, bet ir karinės paramos. NATO viršūnių susitikime buvo aptarta galimybė perduoti sistemas „Patriot“, bet JAV kol kas detalių nepateikė.

Kijevas tikisi ir griežtesnių sankcijų Rusijos naftos sektoriui, Zelenskis siūlo nustatyti viršutinę kainą, 30 dolerių už barelį. Nors ES palaiko sankcijų politiką, jos efektyvumas kol kas kelia abejonių.

Europos atstovas O’Sullivan teigia, kad kol Rusija nepakeis elgesio, rimtų pokyčių derybose nesitikima. Svarstoma alternatyva NATO – užsienio karių buvimas Ukrainoje po ugnies nutraukimo. 

Tai galėtų tapti laikinu saugumo garantu, jei narystė Aljanse ir toliau bus atidėta. Jei JAV pritars šiai minčiai, Kremliui tai galėtų būti ženklas, kad spaudimas nesibaigs ir tai galbūt paskatintų jį sėsti prie stalo deryboms palankesnėmis Kijevui sąlygomis.