Kai kvapas tampa pavojumi: tai pamėgo daugelis lietuvių, tačiau retas kuris žino, kokią žalą tai daro

Bronchiolitas obliterans, tai rimta kvėpavimo takų liga, kuri pažeidžia mažuosius bronchiolius, ploniausias plaučių šakeles, per kurias į organizmą patenka deguonis. Liga progresuoja nepastebimai, tačiau sukelia negrįžtamą žalą. Plaučiai randėja, kvėpavimas tampa vis sudėtingesnis, o įprasta veikla tampa varginanti. Pacientai dažnai skundžiasi nuolatiniu kosuliu, dusuliu, nuovargiu ir švokštimu net po minimalaus fizinio krūvio.

Pavadinimas „spragėsių plaučiai“ kilo iš atvejų, užfiksuotų dar prieš du dešimtmečius, kai mikrobangų spragėsių gamyklose dirbę darbuotojai susirgo panašiais simptomais įkvėpę diacetilio cheminės medžiagos, kuri suteikia spragėsiams sviestinį skonį. Nors šis junginys laikomas saugiu vartoti su maistu, įkvėpus jis tampa itin pavojingu, sukeliančiu uždegiminius procesus ir kvėpavimo takų randėjimą.

Pavojus plinta su garais

Šiandien ši pati grėsmė pasiekia naują auditoriją, tai yra jaunimą, kuris vis dažniau renkasi garinimą kaip alternatyvą tradiciniam rūkymui. Vienas iš pagrindinių veiksnių yra saldūs, ryškūs ir iš pažiūros nekalti skoniai, tokie kaip mango, mėta, karamelė ar net burbulinė guma. Tačiau po šiais skoniais slepiasi visa cheminių junginių paletė. Dalis jų gali virsti nuodingomis medžiagomis, kai yra įkaitinamos garintuvo kaitinimo elementu.

Svarbu suvokti, kad kvapiosios medžiagos, saugios vartojant per burną, gali būti pavojingos, kai patenka į organizmą per kvėpavimo takus. Į plaučius jos patenka tiesiai, apeidamos apsauginius kūno filtrus, tokius kaip kepenys ar inkstai, kurie įprastai neutralizuoja toksinus. Tai reiškia, kad organizmas nebeturi apsaugos, kai pavojingos medžiagos patenka tiesiai į gyvybiškai svarbius audinius.

Kodėl jaunimas ypač pažeidžiamas?

Dauguma garinimo prietaisų atrodo stilingai, kvapai yra viliojantys, o informacijos apie galimą žalą nedaug. Jauni žmonės neretai net nežino, ką iš tikrųjų įkvepia, nes dažnai garuose būna ne tik nikotinas, bet ir daugybė cheminių medžiagų, kurių poveikis dar nėra iki galo ištirtas. Diacetilis, tik viena iš daugelio jų. Kiti panašūs junginiai, tokie kaip acetoinas ar pentanedionas, taip pat gali pažeisti plaučius.

Be to, tyrimai rodo, kad įkvepiamos medžiagos, net jei jos yra skirtingos, gali sąveikauti tarpusavyje, sukurdamos naujus junginius, kurie taip pat gali būti toksiški. Ilgainiui toksinių medžiagų kaupimasis gali tapti ne tik priežastimi „spragėsių plaučiams“, bet ir kitoms kvėpavimo takų ligoms, tai yra lėtiniam bronchitui, astmai, net plaučių fibrozėms.

Prevencija, tai vienintelis kelias

Šiuo metu nėra vaistų, galinčių atkurti jau pažeistus kvėpavimo takus. Gydymas apsiriboja simptomų palengvinimu, naudojami kvėpavimą lengvinantys vaistai, priešuždegiminiai preparatai, o sunkiausiais atvejais, net plaučių transplantacija. Todėl prevencija, kaip ir daugelyje kitų sveikatos sričių, išlieka pagrindiniu ginklu.

Valstybės, mokyklos, tėvai ir sveikatos priežiūros institucijos turi suvienyti jėgas, kad informuotų jaunimą apie realią grėsmę. Neužtenka tik uždrausti kvapiąsias medžiagas ar riboti reklamas. Reikia švietimo, diskusijų ir sąmoningumo. Tik taip galime apsaugoti jaunąją kartą nuo dar vienos sveikatos krizės, kuri, kaip rodo istorija, jau kartą buvo išprovokuota, tik tuomet tai nutiko gamykloje, o dabar mūsų vaikų plaučiuose.