Šiemet išėjimas į gamtą tapo rizikingas: rekordiniai erkių skaičiai miškuose, o priežastys stebina net mokslininkus

Miškininkai ir mokslininkai patvirtina – erkėms šiemet itin palankios sąlygos. Dėl švelnios žiemos ir drėgno pavasario jų išliko daugiau nei įprasta. Gamtoje šie parazitai randa puikias sąlygas daugintis, o tai reiškia, kad susidūrimo rizika išaugusi kone visiems, kurie mėgsta būti lauke.

Svarbu suprasti, kad erkės nepuola iš piktos valios. Joms žmogus tėra maisto šaltinis. Tačiau to maisto šiemet daug – žvėrių miškuose netrūksta, o žmonių srautai dar padidėjo dėl aktyvesnio laisvalaikio gamtoje. Tad kodėl šiemet jų tiek daug ir ko imtis, kad išvengtumėte grėsmės?

Orų įtaka: kodėl žiema ir pavasaris buvo lemtingi erkėms

Šilta žiema be sniego dangos leidžia erkėms išgyventi šaltąjį sezoną. Nors daugeliui atrodo, kad šaltis turėtų jas naikinti, būtent permainingi ir šilti žiemos orai leidžia joms peržiemoti be didesnių praradimų. Jei nėra ilgų šalnų ar užšalimo be sniego, jos išlieka gyvybingos.

Pavasaris buvo drėgnas ir gana šiltas – tai dar viena priežastis, kodėl erkės spėjo išsivystyti greičiau nei įprastai. Drėgmė joms būtina ne tik dauginimuisi, bet ir judėjimui. Kai žolė šlapia, erkės tampa aktyvesnės – tai reiškia, kad jos intensyviai ieško šeimininkų.

Vasaros pradžioje, kai daugelis lankosi miškuose, uogauja, grybauja ar tiesiog ilsisi gamtoje, erkės tampa itin aktyvios. Būtent tada fiksuojama daugiausia įkandimų ir užsikrėtimų Laimo liga ar erkiniu encefalitu.

Kas padėjo erkėms išplisti dar labiau? 

Gamtininkai pažymi, kad erkėms plisti padeda laukiniai gyvūnai – stirnos, lapės, kiškiai. Jie tampa tarpiniais šeimininkais, o erkės keliauja iš vienos vietos į kitą. Miškai pilni gyvūnų, kurie nesuprasdami padeda šiems parazitams plisti dar sparčiau.

Tačiau ne mažesnį vaidmenį atlieka ir žmonės. Augant laisvalaikio gamtoje tendencijoms, erkės įsitvirtina naujose vietose, kur anksčiau jų tiesiog nebuvo. Miestų pakraščiai, parkai ar net sodai dabar taip pat gali būti rizikingi.

Erkės nėra tik miško problema – jos persikelia ir į miestus. Todėl šiandien visur, kur yra žolė ar šešėlis, reikėtų būti atsargiems. Net trumpas pasivaikščiojimas basomis ar piknikas pievoje gali baigtis pavojingu įkandimu.

Kaip apsisaugoti? Ką būtina žinoti šią vasarą

Pirmiausia – apranga. Ilgos kelnės, uždari batai, šviesūs drabužiai padės ne tik mažiau atskleisti kūno, bet ir lengviau pastebėti parazitą. Po kiekvieno išėjimo į gamtą būtina apsižiūrėti – erkės dažnai lenda į pažastis, kirkšnis, pakinklius ar kaklo sritį.

Repelentai taip pat naudingi, tačiau neapsaugo šimtu proc. Jie veiksmingi tik tuo atveju, jei naudojami pagal instrukciją ir atnaujinami kas kelias valandas. Būtina jų naudoti ne tik ant odos, bet ir ant drabužių.

Dar viena priemonė – skiepai nuo erkinio encefalito. Nors jie neapsaugos nuo Laimo ligos, tačiau smarkiai sumažins rimtų komplikacijų riziką. Tai ilgalaikė apsauga, kuri ypač aktuali tiems, kurie dažnai leidžia laiką gamtoje.

Kodėl reikia reaguoti dabar? Erkės niekur nesitrauks

Erkių gausa šiemet kelia pagrįstą nerimą. Tai nėra laikina tendencija. Klimato pokyčiai, žmonių elgsena ir gamtos kaita prisideda prie to, kad jų sezonas ilginasi, o populiacija auga. Jei nesiimsime prevencijos dabar, jų problema taps dar aktualesnė kasmet.

Kiekvienas gali sumažinti riziką – nuo atsargumo iki švietimo artimųjų. Erkės šiemet – ne tik ūkininkų ar gamtininkų tema. Tai aktualu kiekvienam, kuris myli gamtą. O Lietuvoje, kur miškai ir pievos tampa pabėgimo vieta nuo miesto šurmulio, atsargumas turi būti įprastas refleksas.