Prisijunkite
Kepenys, tai itin svarbus žmogaus organas, atliekantis daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, nuo kenksmingų medžiagų neutralizavimo iki įvairių junginių sintezės. Tačiau kartais jų veikla sutrinka, o viena dažniausių problemų yra kepenų suriebėjimas. Tai būklė, kai ląstelėse kaupiasi riebalai, trikdantys normalų organo darbą ir keliantys pavojų sveikatai. Laiku pastebėjus šią būklę, ją galima sėkmingai sustabdyti ir net atkurti kepenų sveikatą.
Kepenų suriebėjimas, dar vadinamas steatoze, pasireiškia tada, kai kepenų ląstelėse pradeda kauptis riebalų lašeliai. Tai gali būti susiję su per dideliu alkoholio vartojimu, netinkama mityba, antsvoriu, medžiagų apykaitos sindromu ar net tam tikrų vaistų vartojimu. Atsižvelgiant į priežastis, kepenų suriebėjimas gali būti alkoholinis arba nealkoholinis.
Ilgainiui, jei šios būklės nepastebime ir nesiimame veiksmų, suriebėjimas gali sukelti uždegimą, virsti kepenų fibrozėmis ir galiausiai ciroze. Pastaroji būklė yra negrįžtama ir kelia grėsmę gyvybei, nes sutrikdo visas kepenų funkcijas.
Kodėl ši liga dažnai nepastebima?
Vienas didžiausių pavojų yra tas, kad ankstyvose stadijose kepenų suriebėjimas beveik nesukelia jokių simptomų. Žmogus gali jaustis tiesiog pavargęs, mieguistas ar patirti silpną diskomfortą dešinėje viršutinėje pilvo dalyje. Kadangi šie simptomai dažnai priskiriami kitiems kasdieniams veiksniams, pavyzdžiui, nuovargiui ar netinkamai mitybai, žmonės dažnai jų nesureikšmina.
Būklė dažniausiai aptinkama atsitiktinai atliekant profilaktinius tyrimus, tokius kaip pilvo organų echoskopiją ar kepenų fermentų analizę kraujyje. Todėl svarbu reguliariai tikrintis sveikatą, ypač jei yra rizikos veiksnių, pavyzdžiui, viršsvoris, padidėjęs cholesterolio kiekis ar padidėjęs cukraus kiekis kraujyje.
Ką rodo tyrimai?
Echoskopijos metu gydytojas gali pastebėti padidėjusį kepenų echogeniškumą, tai rodo riebalų kaupimąsi. Be to, gali būti matomas padidėjęs kepenų dydis ir sumažėjęs kraujagyslių tinklas. Kraujo tyrimai, tokie kaip ALT, AST, ALP ar GGTP fermentų kiekiai, padeda įvertinti kepenų ląstelių pažeidimą. Esant suriebėjimui, dažnai stebima GGTP aktyvumo padidėjimas ir šiek tiek padidėję ALT bei AST rodikliai.
Kaip gydyti kepenų suriebėjimą?
Pirmasis žingsnis yra nustatyti priežastį. Jei suriebėjimas susijęs su alkoholio vartojimu, vienintelis veiksmingas būdas yra visiškai jo atsisakyti. Tyrimai rodo, kad žmonėms, kurie atsisako alkoholio, kepenys pradeda sveikti per 4 - 6 savaites.
Jei priežastis yra netinkama mityba ar medžiagų apykaitos sutrikimai, rekomenduojama mažinti svorį, laikytis subalansuotos mitybos, sumažinti riebalų ir paprastųjų cukrų vartojimą bei padidinti fizinį aktyvumą. Net ir nedidelis svorio sumažėjimas, vos 5 -10 proc. nuo pradinio kūno svorio gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį kepenų būklei.
Svarbu taip pat atidžiai peržiūrėti vartojamus vaistus, ypač jei gydotės lėtinėmis ligomis. Kai kurie medikamentai gali turėti neigiamą poveikį kepenims, todėl juos reikia keisti arba koreguoti tik gydytojo nurodymu.
Kepenų suriebėjimas, tai tylus, bet grėsmingas procesas, kurį dažnai galima sustabdyti anksti, net ir be vaistų. Svarbiausia nelaukti, kol atsiras rimti simptomai. Profilaktiniai tyrimai, sveika gyvensena, subalansuota mityba ir atsakingas požiūris į savo sveikatą padeda išsaugoti kepenis sveikas daugelį metų.
Kuo anksčiau bus imtasi veiksmų, tuo didesnė tikimybė išvengti sudėtingų komplikacijų ir išsaugoti gerą savijautą. Nepamirškime, kepenys neskauda, todėl jos pačios apie save nepraneš, kol jau bus per vėlu.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti